Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Pareiškėjas neprivalo mokėti jokių rinkliavų prašymo nagrinėjimo administracinėms išlaidoms padengti.

Prašymas imtis veiksmų galioja ne ilgiau nei vienerius metus po sprendimo priėmimo dienos.

Pateikus prašymą galiojimo laikotarpį pratęsti, galiojimo laikotarpis gali būti pratęstas.

Pagrindinis dokumentas, kurį reikia pateikti muitinei, yra Prašymas muitinei imtis veiksmų. Privaloma pateikti informacija ir dokumentai yra apibrėžti 2013 m. birželio 12 d. Reglamento
Nr. 608/2013 6 straipsnyje.

Prašymo formos yra patvirtintos 2020 m. gruodžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/2035, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1352/2013 nuostatos, susijusios su prašymo imtis veiksmų forma. Prašymo formos taip pat yra pateiktos Lietuvos muitinės tinklapyje (http://www.lrmuitine.lt/web/guest/paslaugos/prasymai2).

Prašymą  muitinei imtis veiksmų galima pateikti elektroniniu būdu per Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos administruojamą intelektinės nuosavybės teisių gynimo portalą IPEP https://euipo.europa.eu/ohimportal/en/web/observatory/ip-enforcement-portal-home-page

Daugiau informacijos apie muitinės priežiūros priemonių taikymą Lietuvoje galima rasti https://lrmuitine.lt/web/guest/verslui/apribojimai/intelektine

Siekdama užtikrinti sklandžią ir efektyvią intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, muitinė vadovaujasi 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB)Nr. 1383/2003.

Europos Sąjungoje muitinė, atlikdama muitinį tikrinimą, gali sulaikyti prekes, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė. Paprastai muitinė intervencinių veiksmų imasi prieš tai gavusi teisių turėtojų prašymą, bet ji gali sulaikyti tokias prekes ir negavusi išankstinio prašymo, tuo suteikdama teisių turėtojams galimybę pateikti tokį prašymą.

Nelikus muitų sienos tarp Lietuvos ir ES šalių, prekių judėjimo tarp jų muitinė nebekontroliuoja (prekių ir paslaugų judėjimo ES kontrolę perėmė Valstybinė mokesčių inspekcija). Keliaudamas po ES šalis keleivis gali vežtis asmeniniam naudojimui, bet ne perpardavimui skirtą prekių kiekį. 

Fiziniai asmenys, keičiantys nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliantys iš trečiosios šalies į Europos Sąjungą, savo asmeninę nuosavybę gali įvežti nemokėdami importo muitų ir PVM. Pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą, importo PVM neapmokestinami nuolatinę gyvenamąją vietą keičiančių ir persikeliančių iš kitos valstybės į LR fizinių asmenų (toliau – persikeliantys asmenys) asmeniniai daiktai. Detalesnę šios nuostatos taikymo tvarką reglamentuoja Importuojamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 438.

Šiuo atveju Muitinei reikia pateikti gyvenimo užsienyje ne mažiau kaip 12 mėn. faktą patvirtinantį dokumentą ir, jeigu asmuo ne Lietuvos pilietis, leidimą, kuris galioja ne trumpiau kaip 12 mėnesių, gyventi Lietuvos Respublikoje. Plačiau mūsų interneto svetainėje www.lrmuitine.lt rubrikoje „Keleiviams“ skiltyje „Gyvenamosios vietos keitimas“.

Vadovaujantis 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 9 straipsnio nuostatomis, jūs, turėdami įgaliojimą, galite atsiimti automobilį, sumokėdamas muitinei mokesčio dydžio užstatą (10 proc. importo muitas ir 21 proc. PVM).

Tokiais atvejais, kai prekių kiekis ar vertė viršija nustatytuosius, tačiau kontrabandos požymių nėra, muitinės pareigūnas turi surašyti prekių sulaikymo protokolą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 59 ir 60 str. nuostatomis, prekes konfiskuojamos ir realizuojamos nustatyta tvarka.

Jeigu prekės keleivio asmeniniame bagaže įvežamos ne komerciniais tikslais, bet jų vertė ar kiekis viršija leidžiamus įvežti neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais, tačiau bendra importo muitu apmokestinamų vienam keleiviui priklausančių prekių vertė ne didesnė kaip 700 eurų, tokiu atveju prekėms taikomas standartinis 2,5 proc. muito tarifas ir 21 proc. PVM.

Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr.729 nustatyta, kad prekės neapmokestinamos importo mokesčiais, jeigu jos atitinka šiuos kriterijus: prekės įvežamos ne komerciniais tikslais; prekių vertė ar kiekis neviršija leistinos be mokesčių įvežimo normos. Prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos atitinka šiuos kriterijus: įvežamos nereguliariai; skirtos keleivių asmeniniam naudojimui arba įvežamos kaip dovanos. Tokių prekių kiekiai ir prigimtis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais. Muitinės, kaip kontroliuojančios institucijos, požiūriu, laikoma, kad prekės įvežamos nereguliariai, jeigu nenustatoma, kad tas pats asmuo per pakankamai neilgą laiko tarpą dažnai gabena tokias pačias prekes. Dažnas prekių gabenimas,  prieštaraujantis pagrindinėms minėto Vyriausybės nutarimo nuostatoms, gali būti traktuojamas kaip prekių gabenimas komerciniais tikslais ir tokioms prekėms gali būti taikomi nustatyti importo mokesčiai.

Iš trečiųjų šalių įvežami jose jau išregistruoti automobiliai, kuriuos numatoma registruoti Lietuvoje, deklaruojami muitinei pateikiant importo deklaraciją. Kartu su muitinės deklaracija turi būti pateikiami automobilio įsigijimą patvirtinantys dokumentai (pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo ar mainų sutartis, sąskaita-faktūra), gamyklos gamintojos išduotas dokumentas arba transporto priemonės ankstesnės registracijos dokumentas, turintis žymą apie išregistravimą, ar jį atstojantis dokumentas, taip pat fizinio asmens, disponuojančio transporto priemone, pasas. Įvežamam automobiliui taikomas 10 proc. importo muitas ir 21 proc. PVM.

Fizinio asmens (keleivio) laikinai į Lietuvą iš Europos Sąjungai nepriklausančios šalies įvežamą ten registruotą automobilį neprivaloma raštu deklaruoti muitinei, jeigu jis įvežamas sava eiga ir naudojamas to keleivio reikmėms. Šiuo atveju asmeninės transporto priemonės  laikinas įvežimas gali būti deklaruojamas veiksmu (deklaravimas vykstant per raudoną-žalią kanalą) vadovaujantis reglamento 2015/2446  141 str. nuostatomis. Transporto priemonės laikino įvežimo terminas 6 mėnesiai.

Jeigu bendra įvežamų prekių vertė neviršija 1000 eurų, galima prekes deklaruoti žodžiu.

Į ES iš trečiosios šalies atvykstantis arba iš jos į trečiąsias šalis išvykstantis ir ne mažesnę kaip 10 tūkst. eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta) grynųjų pinigų sumą gabenantis asmuo privalo tą sumą deklaruoti Lietuvos Respublikos muitinėje. Žinoma, asmuo savo noru gali deklaruoti ir mažesnes įvežamas arba išvežamas grynųjų pinigų sumas.

Plačiau apie grynųjų pinigų deklaravimo tvarką galima rasti šios interneto svetainės skyriaus „Keleiviams“ rubrikoje „Grynųjų pinigų deklaravimas“.

Nepilnamečiai asmenys, atvykdami į ES iš trečiųjų šalių arba išvykdami iš jos į trečiąsias šalis, gabenamus grynuosius pinigus turi deklaruoti per jiems paskirtus teisėtus atstovus (tėvus, globėjus ar kitus lydinčius asmenis).

Asmuo, atvykstantis į Lietuvą iš kitos ES valstybės narės arba išvykstantis iš Lietuvos į kitą ES valstybę narę ir gabenantis didesnę negu 10 tūkst. eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta) grynųjų pinigų sumą, ją privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos muitinėje to pareikalavus tikrinimą atliekančiam muitinės pareigūnui. 

Plačiau apie grynųjų pinigų deklaravimo tvarką galima rasti šios interneto svetainės skyriaus „Keleiviams“ rubrikoje „Grynųjų pinigų deklaravimas“. 

Išsamesnė informacija apie tai pateikta šios interneto svetainės skyriuje „Keleiviams“ su rubrika Atvykstant iš trečiųjų šalių

Tuo atveju, jei bus įforminta laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra – mokesčiai nemokami, tačiau jei tos prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą Lietuvoje, tuomet reikia mokėti visus mokesčius, taip pat ir PVM.

Mokesčių mokėtojas privalo laiku sumokėti mokesčius, o muitinė, jei mokesčiai nesumokami laiku, privalo apskaičiuoti delspinigius ir apie juos informuoti mokesčių mokėtoją, nesvarbu, ar tai būtų 1 euras, ar 100 tūkstančių eurų. 

ES muitų, mokesčių ir nacionalinių mokesčių (PVM ir akcizų) tarifai pateikiami Lietuvos Respublikos integruotame tarife (LITAR). Norint apskaičiuoti importuojamoms prekėms taikomus importo mokesčius, siūloma naudotis LITAR sistemos internetinės svetainės dalyje „Mokesčių apskaičiavimo modeliavimas“ pateikiamu Mokesčių apskaičiavimo ir patikros sistemos internetiniu moduliu. Kaip naudotis šiuo moduliu, aprašyta dalyje „Pagalba“.  

Pirmiausia turėtumėte nustatyti, kokioje TARIC subpozicijoje klasifikuojama Jus dominanti prekė (žr. atsakymą į klausimą „Koks mane dominančios prekės kodas?“). Prekėms taikomi ES muitų ir nacionalinių mokesčių (PVM ir akcizų) tarifai bei kai kurie importo ir eksporto draudimai ir apribojimai pateikiami Lietuvos Respublikos integruotame tarife (LITAR). Ši pateiktis susieta su prekės kodu. Siūloma naudotis LITAR internetinės svetainės dalyje „Naršyti tarifą“ pateikiamomis paieškos galimybėmis.

Šiuo metu fiksuoto dydžio 2,5 proc. vertybinio (ad valorem) importo muito normos taikymą reglamentuoja 2008 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 275/2008, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei Bendrojo muitų tarifo I priedą, nuostatos, paskelbtos Oficialiajame leidinyje 2008 m. kovo 27 d. Nr. L 281. Vadovaujantis minėto reglamento nuostatomis, fiksuoto dydžio 2,5 proc. vertybinio (ad valorem) importo muito norma taikoma tik prekėms, atsiunčiamoms siuntose, kurias vienas privatus asmuo siunčia kitam privačiam asmeniui arba gabenamoms keleivių asmeniniame bagaže, jei jos importuojamos ne komerciniais tikslais, ir jeigu vienoje siuntoje atsiunčiamų arba vieno keleivio gabenamų importo muitais apmokestinamų prekių vertė neviršija 700 eurų. Ūkio subjektų komerciniams tikslams importuojamoms prekėms pirmiau minėta standartinė importo muito norma netaikoma. Toks muito apskaičiavimas taikant fiksuoto dydžio normą netaikomas prekėms, kurioms muitų tarife nustatyta muito norma „neapmuitinama“, ir 24 skirsnio prekėms, atsiunčiamoms siuntomis arba gabenamoms keleivių asmeniniame bagaže, jei jų kiekiai viršija nustatytuosius.

Prekės kodo nustatymas vadinamas tarifiniu klasifikavimu. Jeigu nežinote Jus dominančios prekės kodo, ieškokite jo LITAR internetinės svetainės dalyje „Naršyti tarifą“ arba „Ieškoti prekės aprašymo“ pasinaudodami dalyje „Pagalba“ pateikta informacija. Jeigu nepasiseka rasti Jus dominančios prekės kodo savarankiškai, galima kreiptis į Muitinės departamento Muitinės informacijos skyrių telefonu arba pateikiant Prašymą gauti konsultaciją dėl tarifinio klasifikavimo, nurodant tikslų prekės aprašymą, pagal kurį ją įmanoma vienareikšmiškai identifikuoti ir teisingai suklasifikuoti. Taip pat galėtų būti pateikti prekių pavyzdžiai, nuotraukos ar kita medžiaga, kuri būtų naudinga muitinei nagrinėjant šį prašymą. Pageidautina, kad prašyme būtų nurodyta prekės tarifinė subpozicija, kurioje, asmens nuomone, galėtų būti klasifikuojama prekė.

Privalomoji tarifinė informacija – tai viena iš muitinės sprendimų dėl prekių tarifinio klasifikavimo formų. Privalomosios tarifinės informacijos sprendimas priimamas asmens, numatančio deklaruoti prekes muitinėje ir norinčio turėti oficialiai patvirtintą prekių tarifinio klasifikavimo dokumentą, kuris galioja bet kurioje ES valstybėje narėje, prašymu. Daugiau informacijos galima rasti čia.

Tarifinė lengvata (lengvatinis muito tarifas) yra taikoma, kai muitinei pateikiamas tinkamai išduotas atitinkamas lengvatinę prekių kilmę įrodantis dokumentas bei muitinės deklaracijoje nurodomas atitinkamas preferencijos kodas. Informaciją lietuvių kalba apie ES vardu sudarytus lengvatinius susitarimus bei juose nustatytus lengvatinę prekių kilmę įrodančius dokumentus galima rasti čia.

Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3 str. 36 dalies nuostatas, produktai, kurie visiškai arba iš dalies pagaminti iš kitų negu tabakas medžiagų, bet pagal kitus kriterijus atitinkantys šio straipsnio 11 dalyje cigaretėms, 18¹ dalyje kaitinamojo tabako produktams ar 27 dalyje rūkomajam tabakui nurodytus požymius, laikomi atitinkamai cigaretėmis, kaitinamojo tabako produktais arba rūkomuoju tabaku ir apmokestinami tokiems produktams Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nustatytais akcizų tarifais.

Mokesčių ir su mokesčiais susijusių sumų permokų bei per klaidą sumokėtų sumų grąžinimo taisyklėse, patvirtintose Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1B-741 nustatyta, kad importo akcizų, importo PVM ir (arba) su mokesčiais susijusių sumų (muitų, akcizų ir PVM delspinigių, palūkanų ir mokestinių baudų) permokos grąžinamos mokesčių mokėtojui pateikus laisvos formos prašymą. Prašyme dėl nacionalinių mokesčių permokų grąžinimo mokesčių mokėtojas (arba jo įgaliotas atstovas) turi pateikti visą informaciją, reikalingą sprendimui priimti: 

- mokesčio mokėtojo pavadinimą arba vardą ir pavardę;

- mokesčio mokėtojo kodą;

- mokesčio mokėtojo adresą;

- muitinės dokumento, pagal kurį prašoma grąžinti permokas, numerį ir datą;

- permokų atsiradimo priežastį ir tai pagrindžiančius dokumentus;

- prašomą grąžinti permokų sumą pagal mokesčių rūšis ir bendrą sumą;

- mokesčių mokėtojo kredito įstaigos sąskaitą, į kurią prašoma grąžinti permokas.

Importo muitų permokos grąžinamos mokesčių mokėtojui pateikus laisvos formos prašymą, kuriame turi būti pateikti duomenys, nurodyti 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013

papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, A priedo I antraštinės dalies 4c skiltyje ir VIII antraštinėje dalyje. Muitų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti prašyme turi būti nurodyta ši informacija:

- mokesčio mokėtojo pavadinimą arba vardą ir pavardę;

- mokesčio mokėtojo kodą;

- mokesčio mokėtojo adresą;

- muitinės dokumento, pagal kurį prašoma grąžinti permokas, numerį ir datą;

- permokų atsiradimo priežastį ir tai pagrindžiančius dokumentus;

- prašomą grąžinti permokų sumą pagal mokesčių rūšis ir bendrą sumą;

- mokesčių mokėtojo kredito įstaigos sąskaitą, į kurią prašoma grąžinti permokas;

- muitų grąžinimo ar atsisakymo juos išieškoti teisinis pagrindas (2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p.1) 116 str.).

Prašymas dėl muitų ir mokesčių permokų grąžinimo teikiamas teritorinei muitinei pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ar juridinio asmens buveinės registraciją.

Muitinės administruojamų mokesčių (muitų, importo akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio) ir su jais susijusių sumų (delspinigių, baudų)  sumokėjimo terminai ir tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės  1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr.748 „Dėl Muitinės administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų mokėjimo taisyklių patvirtinimo“.

Mokesčiai iki prekių išleidimo sumokami:

- iš anksto per mokėjimo paslaugų teikėją (bankai, kredito unijos ir pan.);

- prekių muitinio įforminimo metu grynaisiais pinigais muitinės poste esančioje banko kasoje, arba muitinės pareigūnui, jeigu muitinės poste nėra banko kasos (Muitinės departamento prie Finansų ministerijos  direktoriaus  2002 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. 771 „Dėl įmokų grynais pinigais priėmimo muitinės įstaigose taisyklių patvirtinimo“), arba mokėjimo kortele, jeigu muitinės įstaigoje sudarytos sąlygos sumokėti mokėjimo kortele.

Mokesčiai po prekių išleidimo mokami per mokėjimo paslaugų teikėją (bankai, kredito įstaigos ir pan.).

Mokesčiai ir su jais susijusios sumos, mokamos per mokėjimo paslaugų teikėją,  turi būti sumokamos  į vieną iš šių Muitinės  departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188656838) surenkamųjų sąskaitų:

1) Nr. LT374010042400369573  AB DNB bankas ;

2) Nr. LT247300010088955705  „Swedbank“ AB ;

3) Nr. LT057230000000120012  UAB „Medicinos bankas“.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo  nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1);

2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL 2015 L 343, p. 1);

2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės ((OL 2015 L 343, p.558);

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas;

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas;

Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950;

Lietuvos standartas LST 1299:2004 ,,Specialiųjų tarnybų transporto priemonės. Dažymas, skiriamieji ženklai, specialieji šviesos ir garso signalai. Techniniai reikalavimai“.

MMG pareigūnui būtina pateikti tinkamai užpildytus krovinio įsigijimą bei gabenimą patvirtinančius dokumentus (CMR važtaraštis, važtaraštis, sąskaita-faktūra, vežimo sutartis, vežimo užsakymas, pirkimo-pardavimo sutartis, būtini leidimai ar licencijos ir kita). Jei krovinys yra muitinės prižiūrimas ir jam taikoma muitinės procedūra, tada būtina pateikti muitinio įforminimo dokumentus. Fiziniai asmenys, gabenantys prekes, kurių vertė didesnė nei penki baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai, turi pateikti prekių įsigijimą bei gabenimą patvirtinančius dokumentus, o jų nepateikę gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 str.). Asmenys, gabenantys akcizines prekes, už tokių prekių gabenimo tvarkos pažeidimus administracinėn atsakomybėn traukiami pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 str. Asmenys, gabenantys pavojingus krovinius automobilių keliais, turėtų atkreipti dėmesį į reikalavimus, taikomus tokių krovinių gabenimui automobilių keliais, ir reikalavimus, taikomus su tuo susijusiai veiklai, minėti reikalavimai yra numatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 436 str., kuriame numatyta ir administracinė atsakomybė už tokių reikalavimų pažeidimus. Administracinėn atsakomybėn netraukiami fiziniai asmenys, gabenantys savo pačių Lietuvoje pagamintas prekes bei prekes, iš kurių kiekio akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeniniam naudojimui.

Pagal LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles, vairuotojas privalo sustoti, jei jį nustatyta tvarka stabdo muitinės pareigūnas. Nesustojęs vairuotojas dėl muitinės pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį.

Taip pat asmenys gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnį

Laikinai įvežant į Sąjungą trečiųjų šalių prekes jas būtina deklaruoti muitinei. Prekės gali būti deklaruojamos žodžiu, veiksmu arba raštu, pateikiant muitinei nustatytos formos deklaraciją.

Reglamento (ES) Nr. 2015/2446 136 str. 1 dalies k papunktyje nustatyta, kad žodžiu galima pateikti laikinojo įvežimo muitinės deklaracijas radijo ir televizijos laidų rengimo ir transliacijos įrangos ir specialiai radijo ir televizijos laidoms rengti ir transliuoti pritaikytų transporto priemonių ir jų įrangos, kurias importuoja valstybinės arba privačios organizacijos, įsisteigusios ne Sąjungos muitų teritorijoje ir patvirtintos leidimą laikinai įvežti tokią įrangą ir transporto priemones suteikiančios muitinės įstaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minėtų prekių laikinojo įvežimo procedūrai pripažinti įvykdyta reeksporto deklaracijas irgi galima pateikti žodžiu. Reglamento (ES) Nr. 2015/2446 165 str. nurodyta, kad kartu su žodine laikinojo įvežimo deklaracija muitinei būtina pateikti ir papildantį dokumentą, kurio forma nustatyta šio reglamento 71-01 priede.

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 55 str. nustatyta, kad „pirmumo tvarka atliekamas prekių muitinis tikrinimas ir įforminimas, kai tai nustatyta muitų teisės aktuose, taip pat kai muitinei pateikiamos nukentėjusiems nuo nelaimės skirtos prekės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 74 straipsnyje,  Lietuvos Respublikoje esančioms diplomatinėms arba konsulinėms atstovybėms skirtos  arba  jų  išsiunčiamos prekės,  gyvi  gyvūnai,   greitai gendančios  prekės, kurių sąrašą tvirtina Muitinės   departamento generalinis  direktorius, taip pat kitos prekės, kurių   muitinis tikrinimas  ir įforminimas vadovaujantis muitinės  įgyvendinamais teisės aktais arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus sprendimu turi būti atliekamas skubos tvarka“. 

Greitai gendančių prekių sąrašas patvirtintas MD generalinio direktoriaus 2004 m gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1B-517.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už kontrabandą yra numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo gabena akcizais apmokestinamas prekes, kurių apmokestinamoji vertė neviršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (12 500), nepateikdamas muitinei. LR administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnyje „Kontrabanda“ įtvirtintos baudos, kai akcizines prekes gabena per valstybės sieną, o 209 straipsnyje – kai akcizais apmokestinamos prekės įgyjamos, laikomos, gabenamos, naudojamos ar realizuojamos pažeidžiant nustatytą tvarką.

Jei neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių – Muitinės kriminalinė tarnyba pradeda ikiteisminį tyrimą pagal LR baudžiamajame kodekse įtvirtintus straipsnius. Kai asmuo per LR valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus jų nepateikia ar kitaip išvengia kontrolės, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų ir padaryta veika kvalifikuojama pagal LR baudžiamojo kodekso 199 straipsnį „Kontrabanda“. Jei iš ES valstybės narės į LR teritoriją įvežti privalomi daiktai muitinei patikrinti ir kurių vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, veika kvalifikuojama pagal LR baudžiamojo kodekso 199(1) straipsnį. Už šiame straipsnyje padarytą veiką asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Tačiau, kai veika padaryta gabenant ar kitaip neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamas prekes, veika kvalifikuojama pagal LR baudžiamojo kodekso 199(2) straipsnį ir asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 

Automobilis konfiskuojamas teismo sprendimu esant ir administracinei, ir baudžiamajai atsakomybei, atsižvelgus į lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio nuostatomis, gali 6 mėnesiams laikinai apriboti nuosavybės teisę į transporto priemonę, kuri buvo kontrabandos padarymo priemonė.

Pagal Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto1 (toliau – DA) 136 straipsnio 1 dalies a punktą ir 139 straipsnio 1 dalį transporto priemonės, kurios atitinka DA 212 straipsnyje nustatytas jų visiško atleidimo nuo importo muito sąlygas, gali būti deklaruojamos laikinojo įvežimo procedūrai įforminti veiksmu, nurodytu DA straipsnio 1 dalies d punkto iv papunktyje („pats prekių vežimo per Sąjungos muitų sieną veiksmas, kai 212 straipsnyje nurodyta transporto priemonė laikoma deklaruota laikinojo įvežimo procedūrai įforminti pagal DA 139 straipsnio 1 dalį“), kuris laikomas muitinės deklaracija. Vadinasi laikinojo įvežimo procedūrai įforminti nurodytu veiksmu gali būti deklaruojama ne tik savo eiga vykstanti transporto priemonė, bet ir kita (aktyviąją) transporto priemone gabenama, jeigu jos pateikimo muitinei metu muitinė pagal jai pateiktą informaciją gali nustatyti, kad  gabenamą transporto priemonę ketinama naudoti prekėms ir (arba) žmonėms vežti ar naudoti asmeniniam tikslams ir tenkinamos DA 212-218 straipsnių nuostatos.

Jeigu pateiktos informacijos nepakanka arba muitinė mano, kad transporto priemonei, gabenamai kita (aktyviąja) transporto priemone, įforminus laikinojo įvežimo procedūrą kiltų didelė rizika, kad bus nesilaikoma kurios nors iš muitų teisės aktų nustatytų pareigų (pvz., laikinojo įvežimo  procedūra negalės būti pripažinta įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka arba tikėtina, kad transporto priemonė bus naudojama ne pagal paskirtį ir kt.,), tokiu atveju transporto priemonė negali būti deklaruojama laikinojo įvežimo procedūrai įforminti pateikiant muitinės deklaraciją pagal DA 141 straipsnį (veiksmu), o taip pat ir žodžiu, ir muitinė, vadovaudamasi DA 163 straipsnio 3 dalimi apie tai informuoja deklarantą. Tokiu atveju transporto priemonę reikėtų deklaruoti elektronine muitinės deklaracija.

Asmenys laikinai atvykstantys iš ne Sąjungos muitų teritorijos sau priklausančiomis transporto priemonėmis, vykstančiomis savo eiga gali šias transporto priemones deklaruoti laikinojo įvežimo procedūrai įforminti  ne tik žodžiu  ar pateikiant įprastinę muitinės deklaraciją, bet ir vienu iš Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto1 (toliau - DA) 141 straipsnio 1 dalies a, b ar c punktuose nurodytų  veiksmu, kuris laikomas muitinės deklaracija (DA 139 str. 1 d, 141 straipsnio 1 dalis ir 212 str. ).

1Sąjungos muitinės kodekso deleguotasis aktas – 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos.

Siuntos, įtariant draudžiamus įvežti/atsiųsti  į Lietuvą produktus, maisto papildus, yra sulaikomos. Pasitikslinti ar leistina Jūsų paklausime nurodytą produktą siųsti į Lietuvą turėtumėte Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje: https://vmvt.lt/ . Ši tarnyba savo tinklapyje yra pateikusi išaiškinimą dėl maisto produktų su kanabinoidais tiekimo rinkai: https://vmvt.lt/naujienos/europos-komisija-maisto-produktai-su-kanabinoidais-neautorizuotas-naujas-maistas-kuriuo.

Fiziniams asmenims leidžiamus laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kiekius reglamentuoja LR Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos  teritorijoje taisyklių patvirtinimo“:4-200 Dėl Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusi... (e-tar.lt) . Šio įsakymo 4 punkte nustatyti iš Europos Sąjungos šalių įvežtų alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kiekiai, kuriuos asmuo gali laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje:

„4. Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, susijusius gaminius (išskyrus elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles) ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), jeigu jie:

4.1. laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, susijusius gaminius ir alkoholinius gėrimus, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija:

4.1.1. 100 litrų vyno, 20 litrų spiritinių gėrimų, 20 litrų kitų alkoholinių gėrimų, 2000 vienetų cigarečių, 400 vienetų cigarilių, 200 vienetų cigarų, 1 kg rūkomojo tabako, 2000 vienetų kaitinamojo tabako produktų, elektroninių cigarečių ir jų pildyklių tiek, kad jose esantis skystis bendrai neviršytų 200 ml elektroninių cigarečių skysčio, 2000 vienetų rūkomųjų žolinių gaminių, ir jeigu prekės įvežtos iš Europos Sąjungos valstybių narių;“

Vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvą ir išvežimo iš jos, gavimo ar siuntimo paštu individualioms reikmėms taisyklės yra patvirtintos LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 23 d įsakymu Nr. V-975:   https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F0A0AAA65AB1/asr . Šių  Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad fizinis asmuo, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę, turi teisę individualioms reikmėms išvežti ar siųsti paštu tokį vaistinių preparatų kiekį, kuris atitinka priimančios valstybės nustatytus vaistinių preparatų įvežimo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai,  dėl leistinų įvežti į Baltarusiją vaistinių preparatų kiekių ar draudimų/apribojimų informacijos turėtumėte ieškoti šios šalies muitinės tinklapyje: http://www.customs.gov.by.

Visos į Sąjungos muitų teritoriją iš trečiųjų šalių įvežamos prekės turi būti pateiktos muitinei ir joms turi būti įformintas bet kuris muitinės sankcionuotas veiksmas. Todėl perkant automobilį, kurio dokumentuose nurodyta registracija trečiojoje šalyje, pvz., Šveicarijoje, Norvegijoje arba JAV, pirkėjas turėtų pareikalauti iš pardavėjo dokumentų, pagrindžiančių išleidimo į laisvą apyvartą (importo) muitinės procedūros įforminimą kurioje nors ES šalyje narėje ir importo mokesčių sumokėjimą. Priešingu atveju pirkimo sutartis (net jeigu ji sudaryta su ES piliečiu arba dėl automobilio, į Lietuvą įvežto iš kitos ES šalies, pvz., Vokietijos) nepagrindžia tokio automobilio Sąjungos muitinio statuso, ir importo mokesčių mokėjimo našta gali tekti pirkėjui (ypač tais atvejais, kada automobilio pirkimo sutartis sudaryta su užsienyje registruotu asmeniu).

Deklaruojant prekes muitinės procedūroms, žymimoms kodais „51“, „53“, „71“, vadovaujantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, B priedo  3 skyriumi, pridedami/atimami duomenų elementai (D. E. 14 04 000 000) neturi (negali) būti atskirai deklaruojami: šie duomenų elementai deklaruojami tik išleidimo į laisvą apyvartą ir galutinio vartojimo procedūrų atvejais.

Minėtų muitinės procedūrų deklaravimo metu (pvz., „4051“, „4053“, „4071“) deklaruojamos visos į prekių muitinę ir PVM apmokestinamąją vertes įskaitytinos ir neįskaitytinos sandorio vertės elementų sumos (pvz., AK, jeigu prekių vežimo, krovimo, tvarkymo ir draudimo išlaidos nebuvo įtrauktos į prekių faktūrinę vertę, CA ir kt.).

Asmuo  turi galimybę „51“, „53“, „71“ procedūrų atvejais deklaruoti visus duomenis, nurodant juos  „Muito pagrindas (A00)“  ir „PVM pagrindas (B00)“. Tam, kad šie duomenys nebūtų automatiniu būdu perskaičiuoti sistemoje, duomenų elemente  <additionalProcedure> rekomenduojama nurodyti triženklį procedūros kodą „0I9 – kiti neautomatinio mokesčių skaičiavimo atvejai“.

Papildomai informuojame, kad atnaujinta LR muitinės interneto rubrika „Paslaugos/Elektroninės sistemos/Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema/Duomenų įvedimas“ (tarp jų koreliacijos lentelė lietuvių kalba https://lrmuitine.lt/mport/failai/verslui/muitines_proceduros/elektronines_sistemos/mdas/duomenu_ivedimas/D._E._14_04_koreliacija_6LT_MDAS.pdf).

Šiuo metu teisės aktuose pateikiamos skirtingos nekomercinio pobūdžio prekių (siuntų) apibrėžtys. Konkrečiu atveju taikoma apibrėžtis to teisės akto, kuriuo tuo atveju yra remiamasi.

Pavyzdžiui:

Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto1 1 straipsnio 21 punkte nustatyta, kad  nekomercinio pobūdžio prekės, siunčiamos siuntose,  tai prekės, kurias vienas privatus asmuo siunčia kitam privačiam asmeniui; jei tokios siuntos siunčiamos nereguliariai; jose yra tik gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniam naudojimui skirtos prekės, kurios nei pagal savo pobūdį, nei pagal savo kiekį neturi jokių komercinio suinteresuotumo požymių, ir siuntėjo yra siunčiamos gavėjui be jokio užmokesčio. Šia apibrėžtimi bus vadovaujamasi, kai muitinė vertins, ar galima pašto siuntoje gabentas prekes deklaruoti žodžiu.

Pavyzdžiui:

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siuntmena laikoma nekomercinio pobūdžio, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

siuntmenos gavėjas – fizinis asmuo;

siuntmeną sudarantys daiktai yra akivaizdžiai skirti gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. nei prekių kiekis, nei jų pobūdis nesudaro prielaidos manyti, jog šie daiktai skirti ekonominei veiklai;

siuntmenos gavėjas siuntmeną iš siuntėjo gauna neatlygintinai;

siuntmenoje nėra prekių, kurios pagal Lietuvos Respublikos  akcizų įstatymą yra akcizų objektas;

siuntmenoje esančios kavos svoris neviršija 500 gramų (arba kavos ekstrakto ir esencijos – 200 gramų), arbatos svoris neviršija 100 gramų (arba arbatos ekstrakto ir esencijos – 40 gramų).

Ši apibrėžtis bus taikomas, kai muitinė vertins, ar siunta (prekės) atitinka atleidimo nuo importo PVM sąlygas.

Daugiau informacijos - Lietuvos muitinės interneto svetainės rubrikose Verslui ir privatiems asmenims>Siuntos>Pašto siuntos ir Verslui ir privatiems asmenims>Siuntos>Importo mokesčių taikymas.

1 Sąjungos muitinės kodekso deleguotasis aktas – 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos.

Lietuvos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 24 d. B1-478 Dėl Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo (e-tar.lt) patvirtinto Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo 5.3 papunktyje nustatyta, kad vienam asmeniui asmeniniam vartojimui leidžiama siųsti ne daugiau kaip 10 pirminių maisto papildų ar specialiojo maisto pakuočių, kurių bendras svoris ne didesnis kaip 20 kg.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad atsiunčiamų papildų sudėtyje gali būti saugomų laukinės faunos ir floros rūšių dalių, kurios yra įtrauktos į CITES konvencijos priedus ir kurių gabenimui yra taikomi apribojimai bei yra reikalingi leidimai. Informaciją apie CITES konvenciją ir leidimų išdavimą galite rasti čia: http://www.lrmuitine.lt/web/guest/verslui/apribojimai/cites.

Iš Europos Sąjungos valstybės narės gali būti atsiųsta pašto siunta, pažymėta nustatyto tipo etikete (Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto1 288 ir 289 straipsniai):

Ant pašto siuntų pakuočių ir lydimųjų dokumentų tokia etiketė tvirtinama, kai ne Sąjungos prekes Sąjungos muitų teritorijoje iš vienos vietos į kitą gabenamos paštu taikant tranzito procedūrą, t. y. pašto siunta atsiųstos prekės neturėjo Sąjungos prekių statuso, todėl turėjo būti deklaruotos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti ir apmokestintos nustatytais mokesčiais: internetinė parduotuvė, kurioje buvo pirktos prekės, įsivežė šias prekes iš trečiųjų šalių ir, neįforminusi muitinėje (pvz., Švedijos) išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros, persiuntė šias prekes į Lietuvą. Ne Sąjungos prekėms suteikiamas Sąjungos prekių statusas, kai šios prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą (Sąjungos muitinės kodekso2 201 straipsnis.).

1 Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo aktas - 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės;

2 Sąjungos muitinės kodeksas – 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/20091 81 straipsnyje nurodyta, kad jei suinteresuotas asmuo kompetentingoms institucijoms pateikia pakankamus įrodymus ir jei su atitinkamais daiktais susijusi veikla nėra komercinio pobūdžio, toliau išvardytus daiktus leidžiama įvežti be importo muitų:

a) trečiųjų šalių Vyriausybių suteiktus apdovanojimus asmenims, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra Sąjungos muitų teritorijoje;

b) taures, medalius ir panašius simbolinio pobūdžio daiktus, kuriais trečiojoje šalyje yra apdovanoti asmenys, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra Sąjungos muitų teritorijoje, už jų veiklą mene, moksle, sporte, visuomeninėje tarnyboje ar pripažįstant jų nuopelnus tam tikrame įvykyje, jei tokius daiktus į Sąjungos muitų teritoriją įveža patys suinteresuoti asmenys;

c) taures, medalius ir panašius simbolinio pobūdžio daiktus, kuriuos valdžios institucijos ar įsikūrę trečiojoje šalyje asmenys yra perdavę nemokamai, kad šie daiktai būtų Sąjungos muitų teritorijoje įteikti tokiais pat tikslais, kokie nurodyti b punkte;

d) simbolinio pobūdžio nedidelės vertės dovanos, prizai ir suvenyrai, skirti nemokamai dalyti per verslo konferencijas arba panašius tarptautinius renginius asmenims, kurių įprasta gyvenamoji vieta yra trečiosiose šalyse; šių daiktų pobūdis, vienetinė vertė ar kiti požymiai neturi duoti pagrindo manyti, kad jie įvežami komerciniais tikslais.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad importo PVM neapmokestinami valstybiniai ir žinybiniai apdovanojimai, kiti garbės ir pasižymėjimo ženklai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 438 patvirtintų Importuojamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklių 3 punkte nustatyta, kad šiuo atveju importo PVM lengvata taikoma ta pačia tvarka ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir šių prekių, jeigu jos būtų importuojamos į Sąjungos muitų teritoriją, atleidimas nuo importo muitų pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/20091 nuostatas.

Jūsų laimėtas prizas neatitinka nurodytų atleidimo nuo importo muito ir PVM sąlygų, todėl jam bus taikoma įprastinė prekių, gabenamų siuntose, apmokestinimo importo muitu ir PVM tvarka. Daugiau informacijos - Lietuvos muitinės svetainės rubrikoje Verslui ir privatiems asmenims>Siuntos>Importo mokesčių taikymas.

1 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009 – 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą.

Prekės, atsiųstos pašto siuntoje, gali būti apmokestintos importo muito ir pridėtinės vertės (PVM) mokesčiais. Jeigu šių prekių kiekis, pobūdis ir vertė atitinka teisės aktų nustatytas atleidimo nuo tam tikro importo mokesčio sąlygas, prekės gali būti šiuo mokesčiu neapmokestinamos. Daugiau informacijos pateikiama muitinės tinklalapio www.lrmuitine.lt rubrikoje Verslui ir privatiems asmenims>Siuntos>Importo mokesčių taikymas.

Prekės, atsiųstos pašto siuntoje, taip pat gali būti apmokestintos akcizo mokesčiu, jeigu šios prekės pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą yra akcizų objektas (tualetinis vanduo, cigaretės, alkoholiniai gėrimai ir pan.).

Importuojamų prekių, kurios įvertintos užsienio valiuta, muitinė vertė eurais apskaičiuojama pagal valiutos kursą, galiojantį importo deklaracijos priėmimo dieną. Nurodytas valiutos kursas taikomas ir tuo atveju, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių (pvz., muitinei pateikiama papildoma informacija apie prekių apmokėjimą ir pan.) paskaičiuoti mokesčiai už importuojamas prekes perskaičiuojami. Galiojantys euro ir kitų valiutų santykiai nustatomi vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto1 146 straipsnyje nustatyta tvarka. Euro ir kitų valiutų santykiai skelbiami Lietuvos muitinės tinklalapyje http://www.lrmuitine.lt/web/guest/767.

1 Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo aktas - 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės

Reglamento (ES) Nr. 952/2013 23 str. 2 dalyje nustatyta, kad sprendimo adresatas, šiuo atveju leidimo turėtojas, nedelsdamas praneša muitinei apie visus po sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie gali turėti įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui. Prašymas taisyti leidimą pateikiamas leidimą išdavusiai teritorinei muitinei per Muitinės sprendimų sistemą. Jeigu leidimas susijęs su viena valstybe nare, sprendimas dėl šio prašymo priimamas nedelsiant ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo priėmimo dienos.

Išvykimo muitinės įstaiga nustato laikotarpį, per kurį prekės turi būti pateiktos paskirties muitinės įstaigai, atsižvelgdama į: maršrutą; transporto priemonę; transporto srities ar kitų sričių teisės aktus, kurie gali padaryti poveikį laikotarpio nustatymui; visą svarbią informaciją, kurią pranešė procedūros vykdytojas. Tranzito procedūros atlikimo terminas nurodomas kalendorinėmis dienomis.

Muitinei pateiktos trečiųjų šalių prekės nuo jų pateikimo iki tol, kol joms įforminama muitinės procedūra ar reeksportas, turi laikinai saugomų prekių statusą (įforminama prekių laikinojo saugojimo deklaracija). Tačiau jeigu įvežtos prekės iš karto deklaruojamos pasirinktai muitinės procedūrai, tada laikinojo saugojimo veiksmai netaikomi (neįforminama laikinojo saugojimo deklaracija).

Nuo įstojimo į ES dienos tarp Lietuvos ir kitų ES šalių valstybės siena tapo vidine ES siena Tai reiškia, kad vykstant per vidines ES sienas muitinės formalumai neatliekami  Todėl vežant prekes tarp  ES šalių jos juda laisvai ir nereikia atlikti jokių muitinės procedūrų, pateikti importo ar eksporto deklaracijų. Kroviniai yra gabenami tik su tam tikrais transporto ir prekybos dokumentais. Tačiau kartais prie vidinių ES sienų atliekami atrankiniai tikrinimai, bet jie neturėtų bauginti teisėto verslo atstovų.

Vadovaujantis Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 134 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021-11-05 įsakyme Nr. 1B-782 „Dėl Leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas  prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“ muitinės prižiūrimų prekių turėtojas, muitinei leidus, gali bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius. Muitinės deklaracijoje turi būti nurodytas tikrasis prekės kiekis (įskaitant svorį), bet ne komercinis. Pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 173 straipsnio nuostatas asmeniui paprašius  galima taisyti duomenis muitinės deklaracijoje. Jei deklaracija priimta muitinėje, o, atsižvelgiant į prekės muitinio tikrinimo rezultatus, prekės negali būti išleistos, muitinės pareigūnas deklaracijoje nurodo priežastį, ir tada turi būti pateikta nauja deklaracija.

Išvežant techniką iš Lietuvos turi būti įforminta pasirinkta eksporto procedūra, pvz., eksportas arba laikinasis išvežimas. Kartu su muitinės eksporto deklaracija muitinei pareikalavus turi būti pateikti muitinės deklaraciją papildantys dokumentai (pvz., sąskaita, transporto dokumentai ir kiti.

Reglamento (ES) Nr. 952/2013 215 str. 1 dalyje nustatyta, kad specialioji procedūra, įskaitant ir laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, pripažįstama įvykdyta, kai prekėms, kurioms buvo įforminta ta procedūra, arba perdirbtiesiems produktams įforminama kita muitinės procedūra, tos prekės ar produktai išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinami nepaliekant jokių atliekų, arba perduodami valstybės nuosavybėn. Taigi, iš trečiųjų šalių įvežamoms prekėms galima taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą numatant produktus, pagamintus iš šių prekių, išvežti į kitą valstybę narę ir įforminant pasirinktą muitinės procedūrą.

Vadovaudamasi Tarybos reglamento (ES) Nr. 2015/936 nuostatomis, išankstinius leidimus ekonominiam laikinajam išvežimui perdirbti išduoda Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Jeigu pareiškėjas neatitinka reglamente nustatytų sąlygų ar yra kitų priežasčių, tuomet, norėdamas taikyti išvežamoms prekėms laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, jis gali pateikti prašymą išduoti leidimą teritorinei muitinei, kurios veiklos zonai priklauso vieta, kurioje saugomos prekės. Prašymo pateikimas ir leidimo išdavimas Lietuvos muitinėje reglamentuotas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-344 „Dėl leidimų taikyti tikslinio naudojimo ir perdirbimo specialiąją procedūrą išdavimo taisyklių patvirtinimo“.

Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 211 str. 1 dalies a papunkčiu, norint taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą reikia gauti muitinės leidimą. Jis išduodamas Sąjungoje įsteigto asmens, atliekančio arba organizuojančio perdirbimo operacijas, prašymu. Leidimas gali būti išduotas, jeigu pareiškėjas deramai užtikrina, kad operacijos bus tinkamai atliekamos, pateikia garantiją, jeigu prekėms įforminus procedūrą gali atsirasti skola muitinei, o muitinė gali vykdyti muitinės priežiūrą nenaudodama administracinių priemonių, kurios yra neproporcingos siekiamai gauti ekonominei naudai ir leidimas taikyti perdirbimo procedūrą neturės neigiamo poveikio esminiams Sąjungos gamintojų interesams. Prašymo pateikimas ir leidimo išdavimas Lietuvos muitinėje nustatytas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr.1B-344 „Dėl leidimų taikyti tikslinio naudojimo ir perdirbimo specialiąją procedūrą išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Prašymai pateikiami per Muitinės sprendimų sistemą.

Eksportuojant prekes į Kanarų salas muitinei reikia pateikti eksporto deklaraciją, nes Kanarų salos nepriklauso Bendrijos fiskalinei teritorijai.

Pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 203 straipsnio nuostatas ne Sąjungos prekės, pirma eksportuotos iš Sąjungos muitų teritorijos kaip Sąjungos prekės, o po to per trejus metus  grąžintos atgal į šią teritoriją  bei deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti, suinteresuoto asmens prašymu atleidžiamos nuo importo muito. Susiklosčius ypatingoms aplinkybėms trejų metų laikotarpis gali būti pratęstas.

Gabenti galima, tačiau jos turi būti aiškiai atskirtos ir pažymėtos, kad muitinės pareigūnai galėtų prieiti ir jas patikrinti.

Sąjungos muitinės kodekse nėra atskirai aprašyta laikinojo išvežimo procedūra, ji priskiriama eksporto procedūrai. Išvežant ES prekes, pvz., parodos eksponatus į trečiąsias šalis, kuriuos numatoma po parodos grąžinti atgal nepakeistu pavidalu, įforminamas eksporto muitinės deklaraciją  procedūrai, žymimai kodu  „23“ (nurodo, kad prekės išgabentos iš ES teritorijos laikinai ir bus grąžintos). Muitinės pareigūnui pareikalavus turi būti pateikti eksporto muitinės deklaraciją papildantys dokumentai (pvz., sąskaita, transporto dokumentai, informacija apie rengiamą parodą ir kiti)“ Grąžintos prekės deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą, žymimai kodu „6123“. Šios nuostatos galioja išvežant prekes į trečiąsias šalis

Laiką, per kurį prekės, gabenamos taikant bendrijos arba bendrąją tranzito procedūrą, turi būti pateiktos paskirties įstaigai, nustato Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje veikianti išvykimo muitinės įstaiga. Nustatydama tranzito terminą išvykimo įstaiga turi atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip pasirinktas prekių pristatymo maršrutas, atstumas, kelionės trukmė ir pan. Įprastais atvejais, kai paskirties įstaiga yra kitoje ES šalyje, gali būti nustatomas iki 30 dienų tranzito terminas. Atsižvelgiant į didelius atstumus, švenčių dienas, kitas nenumatytas aplinkybes (streikai, blogos oro sąlygos, tranzito terminas gali būti ir ilgesnis. Jeigu paskirties įstaiga yra Lietuvoje, išvykimo įstaiga gali nustatyti trumpesnį tranzito procedūros atlikimo terminą.

Importuotojų Valstybinei maisto ir veterinarijos arba Valstybinei augalų apsaugos tarnybai mokamos įmokos už prekių tikrinimus arba už teisės aktų nustatytų pažymų išdavimą arba prekių tyrimo atlikimą įtraukiamos į importuojamų prekių PVM apmokestinamąją vertę. Importuojamų prekių PVM apmokestinamoji vertė nustatoma prie šių prekių muitinės vertės, nustatytos pagal Sąjungos muitinės kodeksą ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, papildomai pridedant šias sumas (jeigu jos nėra įtrauktos į šių prekių muitinę vertę): už šias prekes sumokėtus arba sumokėtinus ne Europos Sąjungoje ar ne Lietuvos Respublikoje nustatytus muitus, mokesčius ir kitas įmokas (pvz., eksporto muitus, nustatytus eksporto valstybės), taip pat Europos Sąjungoje už šias prekes nustatytus importo muitus, Europos Sąjungoje ar Lietuvos Respublikoje nustatytus mokesčius ir kitas įmokas (išskyrus patį PVM) − muitus, akcizus ir pan., įvairias rinkliavas (pvz., rinkliavas mokamas už automobilių saugojimą stovėjimo aikštelėse), taip pat importuotojų Valstybinei maisto ir veterinarijos arba Valstybinei augalų apsaugos tarnybai mokamas įmokas už prekių tikrinimus arba už teisės aktų nustatytų pažymų išdavimą arba prekių tyrimo atlikimą ir pan. (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 15 dalis), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 15 dalies komentaras. 

Jungtinė Karalystė yra ne Europos Sąjungos narė, todėl  prekės (gintaro dirbiniai) turi būti deklaruojami eksporto procedūrai.

Tuo atveju, jei bus reimportuojami kompensaciniai produktai, klasifikuojami Kombinuotosios nomenklatūros 50-63 skirsniuose, reikalingas arba LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išduotas išankstinis leidimas, arba importo licencija, nes prekėms buvo taikyta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra.

Šios ir panašaus pobūdžio informacijos reikia ieškoti kompiuterinėje duomenų bazėje LITAR.

Pirmiausia – Bendro naudotojų valdymo portale (BAP), prisijungus per Elektroninius valdžios vartus, susikurti paskyrą. Antrasis žingsnis – gauti ekonominės veiklos vykdytojo (EORI) kodą. Kai jis bus suteiktas, galėsite patys deklaruoti savo  smulkias , t. y. nuo 0,01 euro iki 1 tūkst. eurų, vertės siuntas. Išsamią informaciją rasite: Privatiems asmenims (lrmuitine.lt).

EORI (ekonominės veiklos vykdytojų registracijos ir identifikavimo) kodas – tai Sąjungos muitų teritorijoje unikalus identifikavimo kodas, kurį suteikia muitinė. Pagal šį kodą asmuo yra atpažįstamas Lietuvos muitinės informacinėse sistemose. EORI kodas suteikiamas vieną kartą, ši paslauga yra nemokama, jei žmogus pats (ne per tarpininkus) kreipiasi į teritorinę muitinę.

Jeigu ketinsite patys deklaruoti savo prekes siuntose, turėsite iš anksto informuoti apie tai siuntos vežėją jo nurodytu būdu. Jei vežėjo neinformuosite, jis prekes deklaruos automatiškai. Tačiau už šią paslaugą turėsite sumokėti.

Iš anksto prekių deklaruoti negalėsite, nes neturėsite visos tam reikiamos informacijos, pvz., vežėjo, sandėlio adreso ir pan. Savarankiškai deklaracijas iMDAS portale galima teikti tik tuomet, kai siunta jau yra Lietuvos Respublikoje, Jūs informavote siuntos vežėją, kad prekes deklaruosite savarankiškai, o siuntos vežėjas Jums pateikė siuntos sekimo numerį ir siuntos buvimo vietą.

Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos kliento portale (iMDAS) užpildžius supaprastintą deklaraciją, sistema paskaičiuos mokėtinus mokesčius ir siuntos gavėjas galės iš karto juos sumokėti.

Savarankiškai deklaruosiantys prekes gyventojai prisiims visą atsakomybę už teisingų duomenų pateikimą muitinei. Muitinės pareigūnai atsitiktinės atrankos būdu arba vadovaudamiesi rizikos vertinimo sistema tikrins kai kurias siuntas. Už neteisingų duomenų deklaracijose pateikimą gali būti skirta bauda (numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 211-212 str.).

Prekės, priklausomai nuo jų vertės ir pobūdžio, gali būti apmokestinamos importo muito mokesčiu, akcizu ir importo PVM. Jei savarankiškai pildysite deklaraciją, visus mokesčius apskaičiuos sistema.

Taip. Jums reikės užpildyti eksporto deklaraciją ir per Lietuvos paštą ar skubių siuntų vežėją prekę išsiųsti pardavėjui. Po prekės išsiuntimo, turėsite pateikti prašymą teritorinei muitinei, veikiančiai jūsų veiklos zonoje, grąžinti sumokėtus importo mokesčius. Prašyme teritorinei muitinei reikės aiškiai išdėstyti prekės grąžinimo motyvus, nurodyti siuntos, kuria prekė buvo importuota į Lietuvą, numerį (ir/arba Muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui numerį, importo muitinės deklaracijos numerį (MRN)) ir siuntos, kuria prekė buvo grąžinta siuntėjui, numerį. Kartu su prašymu reikės pateikti sąskaitą, išrašytą siuntėjo gavėjui, susirašinėjimo su siuntėju dėl nustatyto prekės defekto laiškų kopijas ir kt.

Koreguoti deklaracijas, prašyti jas pripažinti negaliojančiomis, taip pat kreiptis dėl permokų grąžinimo turi teisę tik deklarantas. Tad jei prekes deklaravo Lietuvos paštas ar skubių siuntų vežėjas, tuomet dėl prekių importo deklaracijų taisymo ir neteisingo mokesčių paskaičiavimo reikia kreiptis būtent į deklarantą.

Į Lietuvos muitinę tiesiogiai gali kreiptis tik tie gyventojai, kurie savo prekių deklaracijas teikė savarankiškai per Išmaniosios muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos Gyventojų portalą.

Tokias prekes (dovanas) taip pat reikės deklaruoti pateikiant muitinės deklaraciją, tačiau nereikės mokėti importo mokesčių jei jos atitiks visus šiuos reikalavimus:

•         siuntose atsiunčiamos nekomercinio pobūdžio prekės, t y. prekės asmeniniam naudojimui;

•         jų tiek siuntėjas, tiek gavėjas yra fiziniai asmenys;

•         jos siunčiamos neatlygintinai ir nereguliariai;

•         vienoje siuntoje siunčiamų prekių bendra vertė neviršija 45 eurų.

Taip, muitų teisės aktuose yra numatyta tokia galimybė, kuri leidžia išvengti deklaracijų taisymo naštos taikant muitinės vertės supaprastinimą. Asmeniui taikant muitinės vertės supaprastinimą yra leidžiama įtraukti sandorio vertės elementų sumas, kurios nėra žinomos importo metu (autoriniai atlyginimai, honorarai, komisiniai ir kt.), į muitinę vertę, remiantis asmens pateiktu atitinkamu apskaičiavimo metodu. Tokiu atveju, importo metu nurodoma muitinė vertė būtų galutinė ir asmeniui nereikėtų atlikti papildomų taisymų deklaracijose (sumažėja administracinė našta). Tačiau, asmenims rekomenduojama pasikonsultuoti su muitine siekiant įsivertinti ar muitinės vertės supaprastinimas konkrečiu atveju yra tinkamiausia alternatyva.

Oficialios Europos Komisijos rekomendacijos dėl muitinės vertės supaprastinimo taikymo verslui: https://taxation-customs.ec.europa.eu/customs-4/union-customs-code/ucc-guidance-documents_en

Europos Centrinis Bankas (ECB) nuo 2022 m. kovo 2 d. sustabdė euro ir Rusijos rublio santykio skelbimą iki atskiro pranešimo. Atitinkamai šis santykis neskelbiamas ir Lietuvos banko interneto svetainėje.

Lietuvos muitinė, nustatydama euro ir Rusijos rublio santykį, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais ir Europos komisijos rekomendacijomis, naudojasi viename iš Europos komisijos nurodytų interneto svetainių kiekvieno mėnesio priešpaskutinį trečiadienį skelbiamu valiutų santykiu. Rusijos rublio santykis, kaip ir kitų valiutų santykiai, atnaujinamas Lietuvos muitinės interneto svetainėje kiekvieną mėnesį.

Nustatant importuojamų prekių muitinę vertę sandorio vertės metodu, prie faktiškai sumokėtos arba mokėtinos importuojamų prekių kainos pridedamos importuojamų prekių gabenimo ir draudimo išlaidos ir su importuojamų prekių gabenimu susiję krovimo ir tvarkymo privalomieji mokėjimai iki prekių įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vietos. Jūra atgabentų prekių įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vieta laikoma pirmasis uostas, kuriame prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją ir joje iškraunamos.

Deklaruojant tokias išlaidas gali būti naudojami įvairūs su importuojamomis prekėmis susiję komerciniai dokumentai (pvz., sutartis, prekių sąskaita faktūra arba prekių gabenimo bei atliktų paslaugų sąskaita faktūra), kuriuos gali pateikti įsigytų prekių pardavėjai, ekspedijavimo arba transportavimo kompanijos. Muitinė turi teisę patikrinti, ar jai buvo pateikti objektyvūs ir kokybiškai išmatuojami išlaidų įrodymai, ar deklaruojamos išlaidos pagrindžia realias gabenimo sąnaudas ir komercinėje praktikoje taikomus gabenimo jūra tarifus.

Deklaravus muitinę vertę standartinės importo vertės pagrindu, vežimo ir draudimo išlaidų suma iki prekių įvežimo į ES vietos (sandorio elemento kodas AK) muitinės deklaracijoje pateikti nereikalaujama. Atkreipiame dėmesį, kad nustatant PVM apmokestinamąją vertę, išlaidos, patirtos nuo pirmosios įvežimo į ES muitų teritoriją vietos iki galutinės paskirties vietos importo valstybės narės teritorijoje (pvz. komisiniai, pakavimo, gabenimo ir draudimo išlaidos) šiuo atveju turi būti deklaruojamos.

Taip, antrasis mokėjimas galimai yra prekių sandorio vertės elementas, kuris turi būti apmokestintas muitu ir PVM, todėl panašiose situacijose siūlome iš anksto konsultuotis su muitine. Tuo atveju, jei muitinė, atlikdama patikrinimą po prekių išleidimo, pati nustatytų, kad ne visi muitai ir mokesčiai yra sumokėti, Jums tektų sumokėti ne tik papildomus muitus ir mokesčius, bet ir baudas bei delspinigius.

Pristatymo sąlygos DAP Gudogai pagal Incoterms 2020 reiškia, kad eksportuotojas savo sąskaita ir atsakomybe pristato prekes iki sutarto DAP taško, šiuo atveju – iki ES sienos. Tuo atveju, jei nebuvo laikomasi sutartyje numatytų pristatymo sąlygų ir importuotojui teko papildomai mokėti už tam tikras su importuojamų prekių gabenimu susijusias paslaugas, minėtas išlaidas reikėtų deklaruoti atitinkamu sandorio elemento kodu, šiuo atveju – AK.

CA kodas naudojamas nustatant PVM bazę, o EA kodas - nustatant statistinę vertę.

CA - atsitiktinės išlaidos, kaip antai komisiniai, pakavimo, gabenimo ir draudimo išlaidos, patirtos nuo pirmosios įvežimo į ES muitų teritoriją vietos iki galutinės paskirties vietos importo valstybės narės teritorijoje pagal PVM direktyvos 86 straipsnio 1 dalies b punktą.

EA - vežimo ir draudimo išlaidos, patirtos pristatant prekes nuo jų išvežimo vietos iki valstybės narės, kurioje prekės yra tuo metu, kai jos išleidžiamos muitinės procedūrai atlikti, sienos.

Detalesnė informacija pateikiama LR muitinės interneto rubrikoje „Paslaugos/Elektroninės sistemos/Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema/Duomenų įvedimas“ (tarp jų koreliacijos lentelė lietuvių kalba).

Pridedamų ir neįskaitytinų elementų (duomenų elementas 14 04 000 000) kodų aprašymai pateikti 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 B priedo II antraštinės dalies 2 punkte.

Jei prekių muitinė vertė yra didesnė negu 20 000,00 Eur (nepriklausomai ar pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję asmenys) pildant elektroninę importo deklaraciją reikalinga pateikti su muitine verte susijusius duomenų elementus, nurodytus Reglamento (ES) 2015/2447 B priedo I antraštinėje dalyje (toliau – su muitine verte susiję duomenys), kurioje nustatyti reikalavimai šių duomenų elementų turiniui pateikti. 

Tuo atveju, jei importo deklaracija teikiama taikant veiklos tęstinumo procedūrą, turi būti pateikiama Su muitine verte susijusių duomenų deklaracija.

Deklaruojant prekes muitinės procedūroms, žymimoms kodais „51“, „53“, „71“, vadovaujantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, B priedo  3 skyriumi, pridedami/atimami duomenų elementai (D. E. 14 04 000 000) neturi (negali) būti atskirai deklaruojami: šie duomenų elementai deklaruojami tik išleidimo į laisvą apyvartą ir galutinio vartojimo procedūrų atvejais.

Minėtų muitinės procedūrų deklaravimo metu (pvz., „4051“, „4053“, „4071“) deklaruojamos visos į prekių muitinę ir PVM apmokestinamąją vertes įskaitytinos ir neįskaitytinos sandorio vertės elementų sumos (pvz., AK, jeigu prekių vežimo, krovimo, tvarkymo ir draudimo išlaidos nebuvo įtrauktos į prekių faktūrinę vertę, CA ir kt.).

Asmuo  turi galimybę „51“, „53“, „71“ procedūrų atvejais deklaruoti visus duomenis, nurodant juos  „Muito pagrindas (A00)“  ir „PVM pagrindas (B00)“. Tam, kad šie duomenys nebūtų automatiniu būdu perskaičiuoti sistemoje, duomenų elemente  <additionalProcedure> rekomenduojama nurodyti triženklį procedūros kodą „0I9 – kiti neautomatinio mokesčių skaičiavimo atvejai“.

Papildomai informuojame, kad atnaujinta LR muitinės interneto rubrika „Paslaugos/Elektroninės sistemos/Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema/Duomenų įvedimas“ (tarp jų koreliacijos lentelė lietuvių kalba https://lrmuitine.lt/mport/failai/verslui/muitines_proceduros/elektronines_sistemos/mdas/duomenu_ivedimas/D._E._14_04_koreliacija_6LT_MDAS.pdf).