Lietuvos muitinei – 36-eri: už tarnybos ribų slypintys talentai ir įdomios gyvenimo istorijos

Per 36 metus keitėsi muitinė, jos darbo pobūdis, technologijos ir iššūkiai. Tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs – muitinės istoriją kūrė ir tebekuria žmonės.

Už kiekvienos uniformos slypi žmogus – su savo istorija, pomėgiais, talentais ir svajonėmis. O kartais jų gyvenime telpa tiek skirtingų veiklų, kad vienos profesijos apibūdinti tikrai neužtenka.

Mūsų muitinėje talentingų ir įdomių žmonių – daugybė. Todėl šį pasakojimų ciklą tikimės tęsti, o šiandien kviečiame susipažinti su keturiais kolegomis. Kiekvienas jų į muitinę atsineša ne tik savo profesinę patirtį, bet ir tai, kuo gyvena nusivilkęs uniformą.

Algio Cibulsko istorijoje – tarsi skirtingi gyvenimai

Mokytojas, karys, imtynininkas, muitininkas ir muzikantas. Visi šie žodžiai apibūdina mūsų kolegą Algį Cibulską.

Dar prieš tapdamas muitininku, jis dvylika metų dirbo matematikos mokytoju, buvo mokyklos direktoriaus pavaduotojas, tarnavo kariuomenėje, o jaunystėje rimtai pasinėrė į kovos menus ir imtynes. Sportas jam reiškė ne tik varžybas ar norą būti stipresniam – tai buvo užsispyrimas, disciplina ir gebėjimas nepasiduoti.

1997-aisiais Algis pradėjo tarnybą Lietuvos muitinėje. Tuo metu tai buvo dar jauna, besikurianti institucija, kuriai reikėjo žmonių, pasirengusių prisiimti atsakomybę ir nebijančių iššūkių.

„Rūpėjo Tėvynė. Negalėjau likti nuošalyje“, – prisimena jis.

Nuo tada praėjo beveik trys dešimtmečiai. Per tą laiką A. Cibulskas dirbo Utenos teritorinėje muitinėje, tapo jos vadovu, vėliau ėjo atsakingas pareigas Panevėžio teritorinėje muitinėje ir Muitinės departamente. Per tiek metų keitėsi muitinė, keitėsi darbo pobūdis ir pats žmogus, tačiau viena išliko – noras dirbti, būti naudingam ir nebijoti naujų iššūkių.

Mūsų kolegos gyvenime visada buvo vietos ne tik tarnybai. Kadaise gitarą nustūmęs į šalį dėl imtynių, šiandien jis vėl muzikuoja – groja grupėje „Viražas“. Spalio 17-ąją ši trijų narių grupė minės penkerių metų sukaktį.

Kristinos Araminienės pasaulyje tarnyba susitinka su kūryba

Kauno krovinių posto „Centras“ inspektorės Kristinos Araminienės kelias į muitinę prasidėjo gimtuosiuose Kybartuose. Augdama pasienio mieste, Kristina dažnai matydavo muitinės pareigūnus, o jų profesija, uniforma ir laikysena jai nuo mažens darė įspūdį.

„Visada žavėjo jų uniformos, tai, kokie pareigūnai pasitempę. Norėjau pasirinkti prasmingą ir atsakingą profesiją, todėl nusprendžiau savo kelią susieti su darbu muitinėje“, – pasakoja Kristina.

Kristinos gyvenime visada buvo ir kūryba. Ji kuria įvairius rankdarbius, derindama skirtingas medžiagas, technikas ir idėjas. Jos rankose gimsta dekoruoti puodeliai, statulėlės bei kiti kūrybiniai sumanymai. Jos darbai jau pažįstami ir kolegoms – viena Kristinos sukurta skulptūrėlė tapo savotišku Kauno krovinių posto „Centras“ simboliu.

Iš pirmo žvilgsnio muitinės pareigūnės darbas ir kūryba gali atrodyti kaip du visiškai skirtingi pasauliai, tačiau Kristina juose mato nemažai panašumų. Tiek darbe, tiek kūryboje reikia kantrybės, atidumo, kruopštumo, gebėjimo pastebėti smulkias detales ir atsakomybės. Galbūt todėl šios dvi Kristinos gyvenimo pusės taip natūraliai papildo viena kitą: darbe svarbi atsakomybė ir tikslumas, o kūryboje atsiranda daugiau laisvės, spalvų ir galimybių įgyvendinti savo idėjas.

Jonas Gricius laisvę atranda danguje

Jonas Gricius, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto vyresnysis inspektorius, muitinėje dirba nuo 2012 metų rugpjūčio. Pasirinkti muitininko profesiją jį paskatino noras dirbti prasmingą darbą ir prisidėti prie valstybės saugumo. Per beveik penkiolika tarnybos metų jis įsitikino, kad ši profesija yra ne tik svarbi, bet ir kupina iššūkių. Anot Jono, muitinėje nebūna dviejų vienodų dienų – kiekviena atneša naujų situacijų, reikalaujančių greitos reakcijos, žinių ir gebėjimo nuolat tobulėti.

Tarnyboje puoselėjamos vertybės natūraliai susipynė ir su Jono veikla už muitinės ribų. 2014 metais, Rusijai okupavus Krymą, dar labiau sustiprėjo jo patriotiškumas ir suvokimas, kad kiekvienas pilietis turi būti pasirengęs prisidėti prie šalies gynybos. Todėl jis tapo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariu. Tarnyba suteikė ne tik naujų įgūdžių, bet ir galimybę prisidėti prie tarptautinių misijų – 2018 metų rudenį, įveikęs atranką, jis pusmečiui išvyko į Jungtinių Tautų taikdarystės misiją Malyje. Kariu savanoriu Jonas buvo ketverius su puse metų, o šiuo metu priklauso aktyviajam rezervui. Pareigūnas su dėkingumu prisimena ir muitinės vadovų palaikymą derinant darbą su kariuomenės pratybomis.

Atsakomybė, disciplina ir gebėjimas priimti sprendimus svarbūs ne tik tarnyboje ar kariuomenėje. Šių savybių reikia ir dar vienai didelei Jono aistrai – sklandymui. Jis yra Klaipėdos sklandymo klubo narys, turi piloto sklandytojo licenciją ir dalyvauja respublikinėse senovinių sklandytuvų varžybose.

Pakilus į dangų, pasak Jono, pasimiršta kasdieniai rūpesčiai, o laisvės pojūtis leidžia į viską pažvelgti iš kitos perspektyvos. Tačiau kartu tai primena ir atsakomybę – sklandant būtina laikytis taisyklių, procedūrų bei išlikti susikaupusiam. Tiek profesinėje, tiek laisvalaikio veikloje Jonas Gricius vadovaujasi tomis pačiomis vertybėmis – pareiga, ryžtu ir meile savo šaliai.

Artūras Tamulevičius į tarnybos kelią kartais grįžta nuo scenos

Vilniaus teritorinės muitinės mobiliųjų grupių pareigūnas Artūras Tamulevičius muitinėje dirba jau du dešimtmečius. Jo darbe netrūksta dinamikos, atsakomybės ir netikėtų situacijų. Tačiau pasibaigus tarnybai prasideda kitas ritmas – Artūras sėda prie būgnų, repetuoja su grupe „Centrinė okliuzija“ ir kartais iš tarnybos tiesiai pasuka į sceną.

Prieš pradėdamas dirbti muitinėje, Artūras apie dešimtmetį tarnavo Vadovybės apsaugos departamente. Muitinėje jį patraukė mobiliųjų grupių darbas: kontrolė keliuose, kova su kontrabanda, įvairios operacijos ir bendradarbiavimas su Kriminaline policija.

Tačiau nuo pat vaikystės Artūrą traukė ir muzika. Būgnai ilgą laiką liko tik svajone, kol maždaug prieš dešimtmetį, būdamas 46-erių, jis nusprendė pradėti mokytis groti rimtai. Pirmiausia mokėsi pas Laimoną Stanylionį, vėliau – pas Joną Lengviną, kurį vadina vienu geriausių Lietuvos būgnininkų. Artūras vedė pratimų užrašus, planavo mokymąsi ir nuosekliai lavino įgūdžius.

„Jeigu dirbi ir stengiesi, galimybės anksčiau ar vėliau atsiranda“, – sako jis.

Viena tokių galimybių atsirado visiškai netikėtai. Likus nedaug laiko iki koncerto, Artūrui paskambino pažįstami: „Artūrai, gelbėk! Dingo mūsų būgnininkas. Atvažiuok, reikia būgnininko!“

Artūras grupės repertuaro beveik nemokėjo, tačiau atsisakyti nebuvo kada. Sėdęs į taksi Antakalnyje, pakeliui į Pavilnį jis klausėsi dainų ir bandė kuo greičiau jas įsiminti. Atvykęs dar spėjo peržvelgti kūrinius – ir išėjo į sceną.

Pirmasis koncertas su grupe „Centrinė okliuzija“ tapo tikru krikštu. Jaudulio netrūko, bet Artūras sugrojo puikiai. Po koncerto jam pasiūlė tapti nuolatiniu grupės nariu.

Šios keturios istorijos - tik maža dalis to, kiek skirtingų talentų, pomėgių ir įdomių gyvenimų telpa mūsų muitinėje. O šiandien, minint atkurtos Lietuvos muitinės 36-ąsias metines, sveikiname visus muitinės darbuotojus! Linkime profesinės sėkmės, ištvermės tarnyboje ir nepamiršti to, kas mus daro išskirtinius – savo talentų, pomėgių, svajonių ir noro išbandyti kažką naujo.

Atnaujinimo data: 2026-10-09

Taip pat skaitykite:

Nauji ELO funkcionalumai nuo 2026 m. rugsėjo 28 d.

Keičiasi muitinės administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų surinkimo sąskaitos

Plieno produktų importuotojų dėmesiui

Informacija importuotojams dėl naujų reikalavimų importuojamam plienui nuo 2026 m. spalio 1 d.

Organizuojamas Muitinės konsultacinio komiteto Klaipėdos teritorinės muitinės pakomitečio posėdis