2026-01-21

Švedija prisijungė prie Lietuvos iniciatyvos dėl ribojamųjų priemonių

Lietuvos muitinė, įgyvendindama tarptautines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, taiko vienas griežčiausių priežiūros priemonių, kad tos sankcijos nebūtų apeinamos. Lietuva nuolat siekia, kad sankcijų apėjimo rizika būtų mažinama ir visose Europos Sąjungos valstybėse.

Dar 2023 m. gruodžio 18 d. Baltijos šalių premjerai patvirtino deklaraciją, kuria pavedė Estijos, Latvijos ir Lietuvos muitinėms suvienodinti muitinį tikrinimą, taikomą siekiant užtikrinti ES ribojamųjų priemonių įgyvendinimą.

2024 m. sausio 26 d. Estijos, Latvijos ir Lietuvos muitinių vadovai pasirašė taip vadinamą Baltijos šalių muitinių susitarimą, kuriuo įtvirtintos bendros nuostatos dėl muitinės kontrolės veiksmų, siekiant užtikrinti ES ribojamųjų priemonių įgyvendinimą. 

Vėliau prie Baltijos šalių muitinių susitarimo prisijungė ir Lenkija, Suomija, Kroatija, Danija, o dabar – ir Švedija. 

Susitarimą pasirašiusių šalių muitinės sustiprino prekių, kurioms taikomos ES ribojamosios priemonės, kontrolę ir taiko tokias bendras priemones kaip, pavyzdžiui, reikalauja pateikti muitinei eksportuojamų ar reeksportuojamų prekių gamintojo išduotą dokumentą ar informaciją, vadinamą gamintojo deklaracija. Taip pat muitinės reikalauja kitų dokumentų, paneigiančių prekės patekimo į Rusiją galimybes ar kitas sankcijų apėjimo tikimybes.

Šiuo metu Lietuvoje, jei asmenys nepateikia aukščiau nurodytų papildomų dokumentų ir informacijos, įrodančių, jog sankcijų apėjimo rizikos nėra, Lietuvos muitinė neleidžia vykdyti muitinės procedūrų pateiktoms prekėms. Pasirašius susitarimą analogiška praktika taikoma ir pasirašiusių šalių muitinių.

Artėjant Baltijos šalių muitinių susitarimo pasirašymo antrųjų metų sukakčiai, Lietuvos muitinė sukūrė šio susitarimo logotipą.