Prekių tarifinis klasifikavimas

Privalomosios tarifinės informacijossprendimas – muitinės sprendimas, patvirtinantis prekės tarifinį klasifikavimą pagal Europos Sąjungoje naudojamas nomenklatūras, kuris priimamas pagal pareiškėjo prašymą ir galioja visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos Respublikoje šiuos sprendimus priima Muitinės departamento Tarifų skyrius.

Prekės tarifinis klasifikavimas lemia, kokias muitais ir kitais mokesčiais ji apmokestinama bei kokios importo ir eksporto priemonės taikomos jos gabenimui. Tuo atveju, jeigu asmuo turi Privalomosios tarifinės informacijos (PTI) sprendimą, atlikdamas muitinės formalumus su šiame sprendime nurodyta preke, jis gali būti užtikrintas, kad ją klasifikuoja teisingai. Turimas sprendimas nepakeičia muitinio tikrinimo, tačiau supaprastina ir palengvina muitinį įforminimą.

Visos su Privalomosios tarifinės informacijos (PTI) sprendimais susijusios procedūros, įskaitant visą muitinės ir pareiškėjų (adresatų) keitimąsi informacija, vykdomos naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis per Europos Sąjungos verslininkų portalą (EU Trader Portal). Tai apima asmenų prašymus priimti sprendimą, muitinės administracijos prašymus dėl papildomos informacijos apie klasifikuotiną produktą, asmenų atsakymus į šiuos klausimus, muitinės priimtus sprendimus ir pan.

PRIEIGOS PRIE ES VERSLININKŲ PORTALO SUTEIKIMAS                                     

PRAŠYMO PRIIMTI SPRENDIMĄ PATEIKIMAS IR PILDYMAS

Lietuvos Respublikoje prašymai priimti Privalomosios tarifinės informacijos (PTI) sprendimus teikiami elektroniniu būdu per Europos Sąjungos Verslininkų portalą.

Vienas Privalomosios tarifinės informacijos (PTI) sprendimas gali būti priimamas tik vienos rūšies prekėms, t. y. prekei, kaip tai apibūdinama muitinės naudojamose nomenklatūrose.

Prašymo priimti Privalomosios tarifinės informacijos (PTI) sprendimą pildymo instrukciją galite rasti čia.

PAREIŠKĖJO PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

Už išsamios informacijos, reikšmingos prekių tarifiniam klasifikavimui nustatyti, pateikimą atsako pareiškėjas. Jeigu tarifinis prekių klasifikavimas priklauso nuo jų sudėties (pvz., riebalų, mėsos kiekio produkte ir pan.), o ši informacija gali būti gaunama tik atlikus prekių analizę ar ekspertizę laboratorijoje, pareiškėjas privalo kartu su prašymu arba vėliau, muitinei pareikalavus, pateikti laboratorinių tyrimų, pareiškėjo lėšomis atliktų jo pasirinktoje laboratorijoje, rezultatus. Muitinė turi teisę tikrinti pareiškėjo pateiktus laboratorinių tyrimų duomenis Muitinės laboratorijoje ir prireikus užsakyti atlikti išsamesnius tyrimus.

Tuo atveju, jeigu prekės tarifiniam klasifikavimui nustatyti reikalinga papildoma informacija, gali būti kreipiamasi į pareiškėją. Jeigu pareiškėjas per 30 dienų nuo atitinkamo pranešimo išsiuntimo jam dienos papildomos informacijos nepateikia, Privalomosios tarifinės informacijos (PTI) sprendimas nepriimamas.

Sprendimas priimamas nemokamai, išskyrus atvejus, kai muitinė turėjo su sprendimo priėmimu susijusių prekių analizės, ekspertizės arba pateiktų pavyzdžių grąžinimo išlaidų. Šios išlaidos atlyginamos Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

SPRENDIMO PRIĖMIMAS

Privalomosios tarifinės informacijos sprendimas priimamas per 120 dienų. Sprendimo priėmimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo visos informacijos, reikalingos prekės tarifiniam klasifikavimui nustatyti, pateikimo dienos. Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių per nustatytą terminą sprendimo priimti neįmanoma, pareiškėjas apie termino atidėjimo priežastis informuojamas, nurodant apytikrį terminą, per kurį sprendimą numatoma priimti.

Visi priimti sprendimai saugomi Europos privalomosios tarifinės informacijos (EBTI) sistemoje, kurios informacija (išskyrus nurodytą konfidencialiai informacijai skirtuose langeliuose) yra viešai prieinama.

SPRENDIMO GALIOJIMAS

Privalomosios tarifinės informacijos sprendimas paprastai galioja 3 metus, tačiau jis gali būti pripažintas netekusiu galios (anuliuotas), jeigu buvo priimtas remiantis neteisinga arba neišsamia pareiškėjo pateikta informacija. Taip pat sprendimas gali nustoti galioti nepasibaigus 3 metų laikotarpiui, jeigu jis nebeatitinka šių teisės aktų:

- Kombinuotosios nomenklatūros

- bet kurios kitos nomenklatūros, sudarytos remiantis Kombinuotąja nomenklatūra

- konkrečių prekių klasifikavimo reglamentų.

Sprendimas atšaukiamas bet kuriuo iš šių atvejų:

• nebuvo įvykdytos arba nebevykdomos viena ar kelios sprendimo priėmimo sąlygos
• jis nebeatitinka Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų
• Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimu
• jis nebeatitinka Suderintos sistemos paaiškinimų
• jis neatitinka sprendimo ar nuomonės dėl klasifikavimo
• kitais konkrečiais atvejais (pvz., Komisijos sprendimu).

Apie sprendimo galios netekimą adresatas informuojamas ES verslininkų portalo priemonėmis.

Tam tikrais atvejais (pvz., kai paskelbiamas klasifikavimo reglamentas, nomenklatūrų paaiškinimai, sprendimai/nuomonės dėl klasifikavimo, ESTT sprendimai) asmens prašymu Privalomosios tarifinės informacijos sprendimu gali būti toliau naudojamasi vykdant privalomas sutartis, sudarytas remiantis tuo sprendimu prieš jam nustojant galioti ar prieš jį atšaukiant. Adresatas apie pageidavimą pasinaudoti galimybe taikyti Privalomosios tarifinės informacijos pratęsto naudojimo laikotarpį praneša muitinei ES verslininkų portalo priemonėmis, pateikdamas visus reikalingus dokumentus, kuriais remiantis būtų galima patikrinti, ar buvo įvykdytos pratęsto naudojimo laikotarpio sąlygos.

APSKUNDIMO TVARKA

Skundai dėl Privalomosios tarifinės informacijos sprendimų pateikiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo gavo arba laikomas gavusiu sprendimą.

PRIVALOMOSIOS TARIFINĖS INFORMACIJOS SPRENDIMO DEKLARAVIMAS

Atliekant muitinės formalumus su Privalomosios tarifinės informacijos (PTI) sprendime aprašyta preke, muitinės deklaracijos duomenų elemente, skirtame papildomos informacijos (dokumentų) pateikimui, turėtų būti nurodytas dokumento kodas „C626“ bei PTI sprendimo numeris ir priėmimo data.

KITA NAUDINGA INFORMACIJA (NUORODOS)

Europos Komisijos paskelbtą bendrą informaciją apie Privalomąją tarifinę informaciją (PTI) ir susijusias nuorodas galite rasti čia.

Susijusių teisės aktų sąrašą galite rasti čia.                 

Prekių tarifinis klasifikavimas – tai prekių, kurioms vykdomos muitinės procedūros, priskyrimas konkrečiai pozicijai arba subpozicijai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (KN). Klasifikavimas lemia, kaip prekės bus apmokestinamos muitais ir kitais mokesčiais, kokios tarifinės ar netarifinės priemonės bus taikomos.

Prekių muitinio tikrinimo metu ir po muitinio įforminimo kilus abejonėms dėl jų tarifinio klasifikavimo taikant Kombinuotąją nomenklatūrą (KN) ir Europos Sąjungos integruoto tarifo nomenklatūrą, muitinės pareigūnas gali imti prekių mėginius (pavyzdžius).

Mėginiai taip pat gali būti imami siekiant nustatyti prekių sudėtį (parametrus), reikalingą importo ar eksporto reikalavimų, akcizų taikymui (pvz., nustatyti nacionalinį papildomą Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodą).

Įgyvendinant Sąjungos muitinės kodekso 189 ir 190 straipsnių, Sąjungos muitinės kodekso nuostatų įgyvendinimo taisyklių 240-242 straipsnių nuostatas ir siekiant reglamentuoti mėginių ėmimo administravimo procesą bei terminus patvirtintas Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo tvarkos aprašas (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2024 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. 1BE-395).

Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo Lietuvos Respublikos muitinėje schema pateikiama čia.

Informaciją apie prekių mėginio klasifikavimo eigą galite sužinoti Bendrosios muitinės informacijos telefonu +370 5 266 5000 (darbo valandomis).

Deklaruojant tam tikrus perdirbtus žemės ūkio produktus, priskiriamus kai kurioms Kombinuotosios nomenklatūros  4, 17, 18, 19, 20, 21 ir 33 skirsnių subpozicijoms, apmokestinimo tikslais turi būti nurodomas Meursing kodas, kurio pagrindu nustatytoms prekių subpozicijoms taikomas specifinis mokestis – muitas pagal žemės ūkio sudedamąsias dalis (EA), papildomi muitai cukrui (AD S/Z) ir papildomi muitai miltams (AD F/M).

Konkrečiu atveju mokesčių modeliavimui rekomenduotina naudotis Lietuvos muitinės Mokesčių apskaičiavimo ir patikros modulio (LITAR) priemonėmis. 

Meursing kodai nustatomi pagal kiekį atitinkamo produkto:

• krakmolo
• sacharozės/invertuotojo cukraus/izogliukozės
• pieno baltymų
• pieno riebalų.

Toliau pateikiamos Meursing kodo nustatymo rekomendacijos.

I. KRAKMOLAS / GLIUKOZĖ

Kombinuotosios nomenklatūros i priedo 1 LENTELĖS IŠNAŠA:

Prekių kiekis (esamas jose) kaip krakmolas, jo skilimo produktai, t. y. visi gliukozės polimerai ir gliukozė, nustatyta kaip gliukozė ir išreikšta krakmolu (perskaičiavus į sausąją medžiagą, 100 % grynumo; gliukozės perskaičiavimo į krakmolą koeficientas 0,9).

Tačiau jeigu deklaruojamas gliukozės ir fruktozės mišinys (bet kuriuo pavidalu) ir (arba) jis nustatomas prekėse, į pirmiau minėtą skaičiavimą turi būti įtraukiamas tik tas gliukozės kiekis, kuris viršija prekėse esantį fruktozės kiekį.

PAAIŠKINIMAS:

1. Meursing kodo nustatymo tikslams sąvoka „krakmolas/gliukozė“ reiškia ne tik prekių kokybės sertifikatuose kaip sudedamąją dalį nurodytą krakmolą ar gliukozę, bet taip pat  krakmolą ar gliukozę, įeinančią į prekių sudėtį kitų produktų pavidalu, pvz., krakmolas – miltų pavidalu, gliukozė – krakmolo skilimo produktų (maltozės, maltotriozės, maltodekstrinų) pavidalu, taip pat razinų ar kitų vaisių pavidalu ir pan.

Atliekant tyrimus krakmolas, kuris yra gliukozės polimeras, paprastai suskaidomas iki gliukozės. Nustatomas gliukozės kiekis. Pritaikius perskaičiavimo koeficientą 0,9, apskaičiuojamas krakmolo kiekis prekėje ir gautai išraiškai surandamas atitikmuo Meursing lentelėje.

2. Gliukozės ir fruktozės mišinys lygiomis dalimis sudaro invertuotąjį cukrų, kuris Meursing lentelėje nėra priskiriamas „krakmolui/gliukozei“. Todėl, kai prekės sudėtyje yra deklaruojamas ar nustatomas gliukozės ir fruktozės mišinys, „krakmolui/gliukozei“ (atitinkamai perskaičiavus; koeficientas 0,9) priskiriamas tik tas gliukozės kiekis, kuris viršija fruktozės kiekį.

KLAIDOS:

• skaičiuojant „krakmolą/gliukozę“ neįvertinamas krakmolas, esantis kitų sudedamųjų dalių, pvz., miltų, sudėtyje

• gliukozės sirupo kiekis prilyginamas gliukozės kiekiui

• neįvertinama gliukozė, esanti kitų sudedamųjų dalių sudėtyje

• skaičiuojant gliukozės kiekį neatsižvelgiama į sudėtyje esančią fruktozę.

II. SACHAROZĖ/INVERTUOTASIS CUKRUS/IZOGLIUKOZĖ

Kombinuotosios nomenklatūros i priedo 1 LENTELĖS IŠNAŠA:

Prekių kiekis (esamas jose) kaip sacharozė, kartu su sacharoze, gaunama išreiškus sacharoze bet kurį gliukozės ir fruktozės mišinį (aritmetinė šių dviejų cukrų kiekio suma, padauginta iš 0,95), kuri yra deklaruojama ir (arba) nustatoma esanti prekėse.

Tačiau, jeigu fruktozės kiekis prekėse yra mažesnis už gliukozės kiekį, į pirmiau minėtą skaičiavimą turi būti įtraukiamas tik tas gliukozės kiekis, kuris yra lygus prekėse esančiam fruktozės kiekiui.

Pastaba: Visais atvejais, kai yra deklaruojamas laktozės hidrolizės produktas ir (arba) kartu su kitais cukrais nustatoma galaktozė, prieš atliekant bet kokius skaičiavimus iš bendro gliukozės kiekio turi būti išskaičiuojamas gliukozės kiekis, lygus galaktozės kiekiui.

PAAIŠKINIMAS:

1. Sacharozė – disacharidas; gliukozė+fruktozė;

    invertuotasis cukrus – gliukozės ir fruktozės mišinys lygiomis dalimis;

    izogliukozė – produktas, gautas iš gliukozės arba jos polimerų, kurio ne mažiau kaip 10 % sausosios medžiagos masės sudaro fruktozė.

2. „Sacharozei/invertuotajam cukrui/izogliukozei“ priskiriami ne tik sacharozė (pvz., runkelių arba cukranendrių cukrus), bet ir gliukozės bei fruktozės mišinys (lygiomis dalimis), išreikštas sacharoze, aritmetinę jų dalių sumą padauginus iš koeficiento 0,95.

3. Kai deklaruojama ar tyrimais nustatoma, kad prekės sudėtyje yra gliukozės ir fruktozės, ir:

• fruktozės kiekis yra mažesnis už gliukozės kiekį, „sacharozei/invertuotajam cukrui/izogliukozei“ (atitinkamai perskaičiavus; koeficientas 0,95) yra priskiriama tik lygių gliukozės ir fruktozės dalių suma; gliukozės perteklius (atitinkamai perskaičiavus; koeficientas 0,9) yra priskiriamas krakmolui/gliukozei;

• fruktozės kiekis yra didesnis už gliukozės kiekį, „sacharozei/invertuotajam cukrui/izogliukozei“ (atitinkamai perskaičiavus; koeficientas 0,95) yra priskiriama aritmetinė gliukozės ir fruktozės dalių suma.

4.  Laktozė – disacharidas, t. y. pieno cukrus. , dažniausiai parodantis, kad maiste yra pridėta pieno produktų.

Pastaba: Skaičiavimas atliekamas nuo 4 punkto, paskui pereinama prie 3 ir 2 punkto.

KLAIDOS:

skaičiuojant „sacharozę/invertuotąjį cukrų/izogliukozę“, neįvertinama:

• prekių sudėtyje esantis gliukozės ir fruktozės mišinys;

• gliukozė, susidariusi laktozės skilimo metu.

III. PIENO BALTYMAI

Kombinuotosios nomenklatūros i priedo 1 LENTELĖS IŠNAŠA:

Kazeinai ir (arba) kazeinatai, esantys prekių sudėtyje, neturi būti laikomi pieno baltymais, jeigu prekėse nėra kitų pieno kilmės sudedamųjų dalių.

Pieno riebalai ir laktozė, kurių prekėse yra mažiau kaip po 1% masės, nėra laikomi kitomis pieno kilmės sudedamosiomis dalimis.

Esant tokiam atvejui, suinteresuotas asmuo, atlikęs muitinės formalumus, atitinkamoje deklaracijoje turi įrašyti: „tik pieno sudedamoji dalis: kazeinas/kazeinatas“.

PAAIŠKINIMAS:

Sąvoka „pieno baltymai“ apima tik baltymus, gautus iš pieno ar išrūgų, pvz., pieno albuminus, pieno globulinus.

Sąvoka „pieno baltymai“ neapima baltymų, gautų iš, pvz., kiaušinių, javų, sojų, gyvūninės kilmės produktų.

Jeigu prekių sudėtyje deklaruojami arba tyrimais nustatomi kazeinai ir (arba) kazeinatai, jie priskiriami „pieno baltymams“ tik tuo atveju, jeigu prekių sudėtyje yra ne mažiau kaip po 1 % masės laktozės ir (arba) pieno riebalų (kitų pieno kilmės sudedamųjų dalių).

Jeigu prekių sudėtyje nustatoma mažiau kaip po 1 % masės laktozės ir (arba) pieno riebalų, kazeinai ir (arba) kazeinatai pieno baltymams nepriskiriami, o atliekant muitinės formalumus turi būti nurodoma: „tik pieno sudedamoji dalis: kazeinas/kazeinatas“.

KLAIDOS:

„Pieno baltymams“, neatsižvelgiant į prekių sudėtį, prilyginamas bendras baltymų kiekis, nurodytas ant prekių pakuočių ar prekių sertifikatuose, t. y. pieno baltymams priskiriami ir kiti baltymai (sojų, kiaušinių ir t. t.).

IV. PIENO RIEBALAI

Sąvoka „pieno riebalai“ reiškia pieno riebalų (sviesto) kiekį (procentais) visoje prekės masėje.  Pieno riebalų šaltiniai: pienas, sutirštintas pienas, išrūgos, jogurtas, sviestas, pieno ar išrūgų milteliai ir t. t.

Kiti riebalai (augaliniai, įskaitant kakavos sviestą, ir gyvūniniai riebalai) „pieno riebalams“ nepriskiriami.

Be to, „pieno riebalų“ kiekiui negali būti prilygintas pieno produktų, įdėtų į prekę, riebumas. Pvz., jeigu prekės sudėtyje yra 10 % pieno miltelių, kurių riebumas 8,5 % masės, tai „pieno riebalų“ kiekis turi būti ne 8,5 (grupė „pieno riebalai“ ≥ 6 < 9), o 0,85 (grupė „pieno riebalai“ ≥ 0 < 1,5).

KLAIDOS:

• „pieno riebalams“, neatsižvelgiant į prekių sudėtį, prilyginamas bendras riebalų kiekis, nurodytas ant prekių pakuočių ar prekių sertifikatuose, t. y. pieno riebalams priskiriami ir kiti augaliniai ar gyvūniniai riebalai;

• „pieno riebalų“ kiekiui prilyginamas pieno produktų, esančių prekės sudėtyje, riebumas.

SKAIČIAVIMO PAVYZDŽIAI

Bendrieji prekių tarifinio klasifikavimo principai

Prašymo suteikti konsultaciją dėl prekės tarifinio klasifikavimo forma